Mande spriaken

Faan Wikipedia
(Widjerfeerd faan Mande Spriiken)
Tekst üüb Öömrang


Mande spriaken (of Mande) san en hoodtwiig faan a Niger-Kongo spriaken.

Diar hiar son 60 spriaken tu, diar uun Waastafrikoo snaaket wurd: Uun Maali, Libeeria, Elfenbianküst, Guinea-Bissau, Sierra Leone, Guinea, Senegal, Gambia, dialwiis uk uun Burkiina Faaso, Beniin an Nigeeria.

Amanbi 19 miljuun minsken snaake Mande.

Iindialang[Bewerke | Kweltekst bewerke]

(Mio. = miljuun, Tsd. = düüsen)

  • Mande
    • Waast-Mande
      • Zentraal
        • Jogo-Jeri: Ligbi (15 Tsd.), Jeri (maner üs 1000)
        • Manding-Vai
          • Manding
            • Uast
              • Nuurduast
                • Bambara (Bamanankan) (2,8 Mio, S2 8 bit 10 Mio.), Jula (Dyula) (1.5 Mio., S2 4 Mio.), Marka (230 Tsd.)
              • Süüduast
                • Maninka (Uast-Maninka, Uast-Malinke) (2 Mio.); Wojenaka (120 Tsd.), Worodugu (80 Tsd.), Koro (40 Tsd.),
                  Koyaga (60 Tsd.), Mahou (Mauke) (170 Tsd.), Wasulu (Busch-Maninka) (15 Tsd)
              • Konyakan (130 Tsd.)
              • Manya (70 Tsd.)
            • Waast
              • Mandinka (Manding, Mandinga, Mandingo, Mandingue, Mandinque) (1,2 Mio.)
                Malinke (West-Maninkakan, West-Malinke) (500 Tsd)
                Kita-Malinke (600 Tsd.), Kasonke (Xaasongaxango) (130 Tsd.), Kagoro (15 Tsd.)
            • Bolon (20 Tsd.)
            • Jahanka (15 Tsd.)
            • Sininkere (10 Tsd.)
          • Mokole: Kuranko (300 Tsd.), Lele (20 Tsd.), Mixifore (5 Tsd.), Kakabe (4 Tsd.)
          • Kono-Vai: Kono (200 Tsd.), Vai (100 Tsd.)
        • Susu-Yalunka: Susu (1 Mio.), Yalunka (Jalonke) (150 Tsd.)
      • Südwaast
        • Kpelle (800 Tsd.)
        • Loma-Mende: Loma (140 Tsd.), Toma (140 Tsd); Mende (1,9 Mio., S2 2 Mio.), Loko (120 Tsd.), Bandi (120 Tsd.)
      • Nuurdwaast
        • Soninke-Bobo: Soninke (1,1 Mio.), Boso (120 Tsd); Bobo Fing (Bobo Madare) (230 Tsd.)
        • Dzuun-Seeku: Duungoma (70 Tsd.), Dzungoo (15 Tsd), Jowulu (10 Tsd.); Seeku, Bankagoma
    • Uast-Mande
      • Bissa-Samo
        • Bissa (500 Tsd.)
        • Busa: Boko (110 Tsd.), Bokobaru (30 Tsd.), Busa (20 Tsd.), Kyenga (5 Tsd.), Shanga (10 Tsd.)
        • Samo (230 Tsd.)
      • Süduast
        • Guro-Dan: Guro (Kweni) (330 Tsd.), Mano (250 Tsd.); Dan (Yakuba, Gio) (1 Mio.)
        • Nwa-Beng: Beng (20 Tsd.), Gagu (35 Tsd.); Mwan (Muan) (20 Tsd.), Wan (Nwa) (20 Tsd.)

Luke uk diar[Bewerke | Kweltekst bewerke]